Saulę „įdarbinusių“ daugiabučių sąskaitos šokiruoja net specialistus

Nors išgirdę žodžius „saulės kolektoriai“ daugelis lietuvių įsivaizduoja juos įrengtus laukuose ar ant privačių namų stogų, tačiau Lietuvoje jie dygsta jau ir ant daugiabučių namų stogų. Specialistai sako, kad dabartinė daugiabučių renovacijos programa – puiki proga ne tik apvilkti naują rūbą pilkam daugiabučiui, bet ir įsirengti pažangias energiją taupančias sistemas.

„Daugumai lietuvių saulė reikalinga tik pasideginti, bet kad ją galima efektyviai naudoti 8 mėnesius per metus, suvokia nedaugelis. Likęs laikas yra pasyvus, tuomet reikia naudoti kitus šilumos šaltinius. Vokietijoje dabar labai plinta hibridinės šilumos sistemos: šilumos siurbliai arba biokuro katilinės draugauja su saulės kolektoriais. Neseniai lankiausi Kinijoje, mačiau, kokie ten pasiekimai atsinaujinančių šaltinių naudojimo srityje. Deja, mes dar nemokame pasiimti to, ką duoda pati gamta“, - apgailestauja šildymo įranga prekiaujančios įmonės  vadovas Aurimas Jančaitis.

Tačiau, anot jo, nepasinaudoti dabar valstybės siūlomomis daugiabučių renovacijos sąlygomis, atrodo mažų mažiausiai neprotinga.

„Kiekvienas bankininkas galėtų pasakyti, kad nepasiimti to, kas dabar yra siūloma tam, kad ateityje galima būtų taupiai gyventi, tiesiog yra nusikaltimas sau. Jei bet kuriam privačiam asmeniui kas duotų dabar 40 proc. paramą namo atnaujinimui, to imtųsi net tas, kuris vakar apie tai net negalvojo“, - sako A. Jančaitis.

Jis pateikia iškalbingą pavyzdį - vieną pirmųjų saulės kolektorius ant stogo įsirengusį daugiabutį Panevėžyje, Marijonų gatvėje. Nuo praėjusių metų spalio iki šių metų spalio už visą sunaudotą šilumą karšto vandens ruošimui, šildymui, gyvatukui dviejų kambarių butas sumokėjo 590 litų, o trijų kambarių butas - 775 litus.

A. Jančaitis prisipažįsta, kad šie skaičiai šokiruoja ir jį patį, nors jis gyvena bute, kuriame įrengtas autonominis dujinis šildymas.

„Ne vien saulės kolektoriai sukūrė tą stebuklą Panevėžyje. Tame name buvo įrengta autonominė šildymo sistema, kiekviename bute yra šilumos mazgas ir kiekvienas mazgas paruošia karštą vandenį, o šilumos energiją tam namui gamina saulės kolektoriai ir įrengta dujinė katilinė, nes gyventojai atsijungė nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Bet šiltuoju periodu, saulėtą vasarą, kokią turėjome šiemet, būdavo dienų, kad tris-keturias dienas ar net visą savaitę namo dujiniai katilai miegodavo“, - sako įmonės vadovas.

A. Jančaitis pataria, kad modernizuojant daugiabučius galima modernizuoti visą šildymo sistemą ir prie jos prijungti saulės kolektorius. Kompleksiniai sprendimai leidžia išgauti daugiau naudos. Saulės kolektorių sistemą galima naudoti tik vandeniui pašildyti, galima – ir patalpų šildymui pritaikyti, galima ir 50 proc. šilumos pasigaminti vien tik iš saulės, kaip kad daroma Vokietijoje.

Kolektoriai paprastai įrengiami ant daugiabučio stogo, kad ant jų nekristų šešėlis, kad netrukdytų medžiai, kiti pastatai.

Paskaičiuota, kad daugiabučiui saulės kolektorių įrengimas atsiperka per 7-8 metus.

Pasak A. Jančaičio vasarą saulė gali patenkinti 80-90 procentų energijos poreikių daugiabutyje. Jei daugiabutis kas mėnesį sumoka po 3000-5000 tūkst. litų už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti ir cirkuliaciją, tai bent pusę šios sumos galima būtų sutaupyti įsirengus saulės kolektorius.

Saulės kolektoriai ant daugiabučių namų jau įrengti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Varėnoje, Alytuje.